Le Renard

Le Renard – šeimos vynai iš pietinės Ronos

Domaine Le Renard sujungia klasikines pietinės Ronos veisles, šiltą Viduržemio jūros klimatą ir sodrią vaisių išraišką – taip gimsta apvalūs, dosnūs vynai geriausioms kasdienio stalo akimirkoms.

Domaine Le Renard įsikūręs Travaljane – nedidelėje gyvenvietėje pietinės Ronos slėnio širdyje. Ūkis priklauso šeimai ir jį valdo Pascal Valadier bei Marie-Christine Andrieu, kartu kuriantys vynus iš kelių žinomiausių šio krašto apeliacijų.

Asortimentas apima nuo Côtes du Rhône ir Côtes du Rhône Villages Plan de Dieu iki Cairanne – vienos naujesnių ir įdomiausių pietinės Ronos apeliacijų. Prie jų prisideda ir vynai su IGP Vaucluse žyma, paliekantys erdvės laisvesniam stiliui.

Bendras braižas – šiltas, sodrus ir svetingas. Tai vynai, kuriems ilgas brandinimas nebūtinas, kad jie teiktų malonumą, tačiau kartu turintys pakankamai kūno ir struktūros, kad tvirtai atsiskleistų prie stalo.

Le Renard istorija

Kaip savarankiškas gamintojas Domaine Le Renard įsikūrė 2009 metais, tačiau ūkio ir valdos šaknys siekia dar 1986-uosius. Tad tai jokiu būdu ne naujokas, o krašte dešimtmečiais patirties sukaupęs vynininkystės ūkis.

Gamintojas priklauso Vignobles Valadier – šeimos valdomai struktūrai, kuriai taip pat priklauso Domaine Valand ir Domaine Soleyrade. Šie trys ūkiai dalijasi ta pačia vinifikacijos vieta, tačiau kiekvienas turi savas apeliacijas ir produktų linijas.

Pascal Valadier atsakingas už ūkio veiklą, o Marie-Christine Andrieu yra aktyvi bendrasavininkė ir kontaktinis asmuo. Tai tikras šeimos ūkis, kuriame sprendimai gimsta arti vynuogynų ir pačių vynų.

Kuo išsiskiria Le Renard vynai?

Grenache, Syrah ir Mourvèdre – trys pagrindinės ūkio veislės. Ši klasikinė pietinės Ronos trijulė gimdo vynus su prisirpusiais vaisiais, prieskonių atspalviais ir švelniu, apvaliu pojūčiu gomuryje.

Grenache suteikia sultingumo, raudonų ir tamsių vaisių tonų bei šilto, dosnaus kūno. Syrah prideda spalvos, pipirų ir tvirtesnio stuburo. Mourvèdre atneša gylio, žemiškų natų ir kiek rimtesnės struktūros.

Nedideliais kiekiais naudojamos ir Carignan bei Cinsault veislės. Baltiesiems vynams pasitelkiamos Viognier, Roussanne, Marsanne ir Clairette – jos suteikia žiedų bei abrikosų atspalvių ir gražaus kūniškumo.

Fermentacija vyksta temperatūros kontroliuojamuose betoniniuose induose, ilgai palaikant kontaktą su vynuogių odelėmis. Taip iš vynuogių išgaunama spalva, skonis ir švelnūs taninai, nesukietinant ir neaštrinant vynų.

Dauguma vynų brandinami betoniniuose induose – tai išsaugo vaisių gaivą ir švarumą. Atskiri vynai dalį laiko praleidžia naujose prancūziško ąžuolo statinėse, kurios prideda koncentracijos, prieskonių ir apvalesnės tekstūros.

Kraštas ir dirvožemiai

Travaljanas glaudžiasi šiltame Viduržemio jūros klimate, kur vynuogės pilnai prinoksta ir įgauna tą dosnią vaisišką išraišką, būdingą pietinei Ronai. Vis dėlto maždaug 110 metrų aukštis užtikrina šiokią tokią oro cirkuliaciją, padedančią išlaikyti vynų gaivumą.

Dirvožemis – molio, kalkakmenio ir tų būdingų apvalių akmenų mišinys, sutinkamas daugelyje pietinės Ronos vietų. Molis sulaiko drėgmę ir suteikia kūno, kalkakmenis prideda gaivos, o apvalūs akmenys per dieną sukaupia saulės šilumą ir naktį ją atiduoda vynmedžiams.

Vynmedžiams nuo 12 iki 40 metų. Seniausi krūmai paprastai duoda koncentruotesnius vaisius ir gilesnį skonį, o jaunesni prisideda gaiva bei sultingumu.

Darbas vynuogynuose Le Renard ūkyje

Domaine Le Renard vynuogynuose laikosi biologinio ūkininkavimo krypties. Tai reiškia, kad nenaudojami cheminiai herbicidai, o dirvožemio gyvybingumui stiprinti ir erozijai mažinti auginamos natūralios dengiamosios kultūros.

Derlius nuimamas naktimis – tai įprasta praktika šiltuose vynuogininkystės regionuose. Skinamos vėsiomis nakties valandomis, vynuogės geriau išlaiko gaivumą ir aromatinį intensyvumą, nes nebūna saulės įkaitintos.

Toks darbas vynuogyne siekia suteikti vynuogėms geriausias sąlygas, neforsuojant derlingumo. Tai vynuose atsispindi kaip švaresnė vaisių išraiška ir sutelktesnis skonis.

Kaip išsirinkti Le Renard vyną

Jei norite pradėti nuo kažko lengvai prieinamo ir nesudėtingo, Côtes du Rhône bus puikus atspirties taškas. Čia rasite sodrią vaisišką išraišką su apvaliais taninais ir šilta užbaiga – tai puikiai tinka kasdieniam stalui.

Trokštantiems kiek daugiau gylio ir struktūros, natūralus kitas žingsnis – Côtes du Rhône Villages Plan de Dieu. Šie vynai paprastai koncentruotesni, su tvirtesniu branduoliu, tačiau vis dar išsaugantys švelnų pietietišką charakterį.

Cairanne – ambicingiausia asortimento apeliacija. Iš jos kilę vynai kompleksiškesni, su tamsesniais vaisiais ir tokia struktūra, kuri per kelerius metus rūsyje geba atsiskleisti dar labiau. Būtent čia rasite vynus, geriausiai atsilyginančius už kantrybę.

Ką patiekti prie vynų

Le Renard vynai sukurti stalui. Apvalus, sodrus jų braižas natūraliai palydi grilyje keptą ėrieną, prieskoniuotas dešreles, Provanso troškinius ir ratatuilį.

Prie koncentruotesnių Cairanne vynų verta patiekti ilgai troškintą jautieną, žvėrienos troškinius ar prisirpusius sūrius, tokius kaip comté ir tomme de Savoie. Vynų kūniškumas ir švelnūs taninai puikiai atliepia riebumą bei umami.

Baltieji vynai, sukurti iš Viognier, Roussanne ir Marsanne, dera prie žolelėmis pagardintos grilyje keptos vištienos, žuvies troškinio su šafranu ar kreminio rizoto. Jų kūno pakanka, kad atlaikytų sodresnius patiekalus.